Orientuotis gamtoje padeda kompasas, topografinis žemėlapis, GPS imtuvas, dangaus kūnai ir gamtos ženklai, tačiau kiekvienas šių būdų turi savo privalumus ir ribas. Pasiklydimas miške ar nežinomoje vietovėje gali nutikti greičiau nei tikimasi: užtenka nukrypti nuo tako, prarasti telefono ryšį arba susidurti su debesuotu dangumi, kad įprastos orientavimosi priemonės taptų neprieinamos.
Kas iš tiesų padeda tokiose situacijose? Gebėjimas derinti kelis metodus vienu metu. Žmogus, mokantis naudoti kompasą kartu su žemėlapiu, atpažinti Šiaurinę žvaigždę ir kritiškai vertinti samanų augimo kryptį, turi gerokai didesnes galimybes saugiai grįžti namo.
Toliau pateikiami praktiniai orientavimosi būdai nuo prietaisų iki astronominių metodų ir gamtos ženklų, kuriuos galėsite pritaikyti Lietuvos miškuose ir bet kurioje atviroje vietovėje.
Trys patikimiausi orientavimosi įrankiai yra kompasas, topografinis žemėlapis ir GPS imtuvas. Būtent jie turėtų būti pirmasis pasirinkimas prieš išvykstant į gamtą, o samanos, medžių žievė ir kiti gamtos ženklai tik papildo prietaisų rodmenis.
Magnetinė rodyklė reaguoja į Žemės magnetinį lauką ir visada krypsta šiaurės link. Kompasas veikia be baterijų, be telefono ryšio ir bet kokiomis oro sąlygomis, todėl jis yra patikimiausias orientavimosi prietaisas ekstremaliose situacijose.
Naudoti jį paprasta: laikykite kompasą horizontaliai ir palaukite, kol rodyklė nusistovi. Tada pasukite ciferblato žymą taip, kad ji sutaptų su rodyklės šiauriniu galu. Dabar kompaso korpuse matysite visas keturias pasaulio šalis, o jūsų judėjimo kryptis bus aiški.
Planuojant žygį verta iš anksto pasirūpinti ir kita saugos įranga, nes kompasas orientuoja, bet neapsaugo nuo kitų gamtos iššūkių.
Kompasas rodo kryptį, bet tik topografinis žemėlapis parodo, kas yra toje kryptyje: reljefo detales, miško kelius, upelius ir kitus orientyrus. Naudojant abu kartu, galima tiksliai nustatyti savo buvimo vietą ir planuoti maršrutą.
Lietuvos miškuose orientuotis padeda kvartalinių linijų sistema. Tai maždaug 4 m pločio iškirstos juostos, einančios iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Linijų sankirtose stovi kvartalų stulpeliai su numeriais keturiose plokštumose.
Numeracijos principas paprastas: mažiausias skaičius visada nurodo šiaurės vakarų kvartalą, o didžiausias nurodo pietryčių kvartalą. Užtenka pažvelgti į stulpelį ir palyginti skaičius, kad suprastumėte, kuria kryptimi einate.
GPS signalas gaunamas tiesiai iš palydovų, todėl telefono vietos nustatymas veikia net be interneto ryšio. Tačiau be iš anksto parsisiųstų offline žemėlapių ekrane matysite tik tašką tuščiame fone.
Prieš žygį atsisiųskite reikiamą regioną per Maps.me arba Mapy.cz, kurios rodo miško takelius, reljefo linijas ir vandens telkinius. Abi programėlės veikia visiškai autonomiškai.
Tačiau telefonas neturėtų būti vienintelis orientavimosi įrankis. Baterija šaltyje senka ženkliai greičiau, o intensyvus GPS naudojimas ją iškrauna per kelias valandas. Dėl to visada turėkite kompasą ir žemėlapį kaip atsarginį variantą, o ilgesniam žygiui pasirūpinkite nešiojamu įkrovikliu iš stovyklavimo reikmenų arsenalo.
Kai prietaisų nėra po ranka, padeda astronominė navigacija. Lietuvoje Saulė teka rytuose, vidurdienį pasiekia pietus, o leidžiasi vakaruose, ir šis judėjimas leidžia nustatyti pasaulio šalis bet kuriuo dienos metu.
Laikrodžio metodas yra vienas tiksliausių būdų nustatyti kryptį be prietaisų. Nukreipkite valandinę rodyklę tiesiai į Saulę, tada kampą tarp rodyklės ir skaičiaus 12 padalinkite per pusę. Tas vidurio taškas rodo pietų kryptį.
Jei galioja vasaros laikas, vietoj 12 naudokite skaičių 1, nes laikrodis paslinktas valanda į priekį.
Įsmeigiama vertikali lazdelė į lygią žemę ir pažymima šešėlio viršūnė akmeniu. Po 15–20 minučių šešėlis pasislenka, todėl pažymima nauja viršūnė antru akmeniu.
Linija tarp dviejų taškų rodo rytų–vakarų kryptį, nes Saulė juda iš rytų į vakarus ir šešėlis slenka priešinga kryptimi. Statmena linija rodo šiaurę–pietus.
Tai vienas paprasčiausių orientavimosi būdų, tačiau jis veikia tik saulėtą dieną, kai lazdelė meta aiškų šešėlį. Debesuotomis dienomis reikia alternatyvų.
Dangaus kūnai padėjo keliautojams orientuotis tūkstantmečius ir tebėra patikimi orientyrai, kai nėra jokių prietaisų.
Polaris, arba Šiaurinė žvaigždė, yra patikimiausias naktinio orientavimosi orientyras visame šiaurės pusrutulyje. Ji visada rodo tikslią šiaurės kryptį.
Norint ją rasti, pirmiausia reikia atpažinti Didžiuosius Grįžulo Ratus. Dvi kraštinės „vežimo" žvaigždės sujungiamos tiese ir pratęsiamos maždaug 5 kartus į viršų. Tiesės gale šviečianti žvaigždė ir yra Polaris.
Šis metodas veikia tik giedromis naktimis, kai dangus nėra užtrauktas debesimis.
Mėnulio pjautuvas padeda nustatyti apytikslę kryptį: pirmąjį ketvirtį apšviesta Mėnulio pusė rodo pietų kryptį. Šis metodas mažiau tikslus nei orientavimasis pagal Šiaurinę žvaigždę, todėl tinka tik kaip papildomas orientyras.
Oriono žvaigždynas naudojamas panašiai. Trys Oriono diržo žvaigždės teka rytuose ir leidžiasi vakaruose, todėl jų judėjimas padeda nustatyti rytų–vakarų ašį. Vis dėlto abu šie metodai yra pagalbiniai ir neturėtų pakeisti Šiaurinės žvaigždės kaip pagrindinio naktinio orientyro.
Samanos, medžių žievė ir skruzdėlynai padeda orientuotis tik kaip papildomi ženklai. Jų tikslumą stipriai veikia mikroklimatinės sąlygos.
Samanos dažniau auga šiaurinėje medžio pusėje, nes ten drėgniau ir mažiau tiesioginės saulės šviesos. Tačiau drėgnuose miškuose ar paupyje samanos gali dengti kamieną iš visų pusių.
Medžių žievė pietinėje pusėje būna sausesnė, šviesesnė ir lygesnė, o šiaurinė dažnai grubesnė ir tamsesnė dėl mažesnio apšvietimo. Skruzdėlynai paprastai statomi pietinėje medžio ar akmens pusėje, kadangi vabzdžiai renkasi šiltesnę vietą.
Kelmų rievės taip pat gali padėti: augimo žiedai plačiau išsidėstę pietinėje pusėje. Bet tai matoma tik ant nukirsto medžio, todėl praktinis pritaikymas ribotas.
Samanos, žievė ir skruzdėlynai priklauso nuo mikroklimato, reljefo, miško tankumo ir drėgmės, todėl vienas ženklas atskirai dažnai klaidina. Drėgname slėnyje samanos dengia visą kamieną, o atvirame šlaite skruzdėlynas gali būti bet kurioje pusėje.
Patikimiausia strategija: stebėti kelis gamtos ženklus vienu metu ir traktuoti juos tik kaip papildomą patvirtinimą. Kompasas, Saulės padėtis ar Šiaurinė žvaigždė visada duos tikslesnį rezultatą.
Geriausia apsauga nuo pasiklydimo prasideda dar namie. Prieš žygį informuokite artimuosius apie planuojamą maršrutą ir numatomą grįžimo laiką, pažymėkite automobilio stovėjimo vietą telefone, į turistinę kuprinę įdėkite kompasą ir neprisijungus veikiantį (offline) žemėlapį.
Eidami periodiškai atsigręžkite, nes kelias grįžtant atrodo visiškai kitaip nei einant pirmyn. Ryškios juostelės ant šakų ar akmenų krūvelės taip pat padeda atsekti maršrutą atgal.
O jei vis dėlto pasiklydote? Pirmiausia sustokite ir nepanikuokite. Bandykite nustatyti kryptis pagal Saulę ar kompasą, ieškokite kvartalinių linijų arba miško keliukų. Radę upelį, eikite pasroviui, nes vanduo veda link gyvenviečių. Jei turite stovyklavymo lempą, sutemus signalizuokite šviesa. Visais atvejais skambinkite 112.
Tiksliausi būdai yra astronominiai: Saulės padėtis dieną, šešėlio metodas saulėtą dieną ir Šiaurinė žvaigždė naktį. Gamtos ženklai, pavyzdžiui, samanos ar medžių žievė, tinka tik kaip papildomas orientyras, nes jų tikslumą veikia mikroklimato sąlygos.
Ne tik. Samanos dažniau auga šiaurinėje pusėje dėl drėgmės ir mažesnio apšvietimo, tačiau drėgnuose miškuose jos dengia kamieną iš visų pusių. Naudokite šį ženklą tik kaip papildomą orientyrą.
Sujunkite dvi kraštines Didžiųjų Grįžulo Ratų „vežimo" žvaigždes tiese ir pratęskite ją maždaug 5 kartus. Tiesės galas atsirems į Polaris, kuri visada rodo šiaurės kryptį.
Taip. GPS signalas gaunamas iš palydovų be interneto, tačiau reikia iš anksto parsisiųsti neprisijungus veikiančius (offline) žemėlapius. Telefonas gali išsikrauti, todėl kompasas lieka patikimesnis.
Lietuvos miškuose iškirstos apie 4 m pločio linijos eina iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Sandūrose stovi stulpeliai su numeriais, kur mažiausias numeris rodo šiaurės vakarus, o didžiausias nurodo pietryčius.
Sustokite, nepanikuokite ir bandykite nustatyti kryptis. Ieškokite kvartalinių linijų ar miško keliukų. Eikite palei upelį, nes vanduo veda link gyvenviečių. Jei nepavyksta rasti kelio, skambinkite 112.
Orientavimasis gamtoje prasideda nuo pasiruošimo, o gera įranga tą pasiruošimą daro paprastesnį. „Aktyvus laikas" siūlo viską, ko reikia saugiam žygiui: nuo turistinių kuprinių iki stovyklavymo lempų, kurios padės orientuotis net sutemus.
Peržiūrėkite įrangos asortimentą ir į kitą žygį išsiruoškite su pasitikėjimu, nes gamtoje ramybę suteikia ne tik žinios, bet ir patikima ekipuotė.
