Aukštaitija yra ežerų, kalvų ir pušynų kraštas šiaurės rytų Lietuvoje. Ledynmetis čia paliko gilius ežerų duburius ir kalvotą reljefą, todėl regionas taip skiriasi nuo lygesnių šalies kraštų. Čia rasite seniausią Lietuvos nacionalinį parką, ilgiausią ir giliausią šalies ežerus, seniausią ąžuolą, takus medžių viršūnėmis ir karstines smegduobes.
Šiame gide surinkome 25 lankytinas vietas Aukštaitijoje, suskirstytas pagal vietoves, kad maršrutą būtų lengva susidėlioti: Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Ignalina, Anykščiai, Molėtai su Dubingiais, Biržai ir Rokiškis, Zarasai. Pabaigoje rasite paruoštus 1, 2 ir 4–5 dienų maršrutus, idėjas žiemos kelionei, atsakymus į dažniausius klausimus ir patarimus, ką pasiimti.
Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, apimantis šiaurės rytų ir rytų Lietuvą. Jai priklauso Ignalina, Utena, Anykščiai, Molėtai, Zarasai, Rokiškis, Biržai, Panevėžys, Kupiškis ir jų apylinkės. Vakaruose esantys Telšiai, Plungė ar Platelių ežeras jau priklauso Žemaitijai, apie ją rašėme atskirame gide „Lankytinos vietos Žemaitijoje“.
Aukštaitijos nacionalinis parkas yra seniausias Lietuvos nacionalinis parkas, įkurtas 1974 m. Jo plotas apie 40 500 ha, o teritorijoje telkšo daugiau nei 120 ežerų, sujungtų upeliais ir protakomis. Tai bene geriausia vieta Lietuvoje plaukti baidarėmis, žygiuoti ir nakvoti palapinėje prie ežero.
Logiškiausias kelionės po parką pradžios taškas yra Palūšė. Čia veikia parko lankytojų centras: gausite žemėlapius, informacijos apie pažintinius takus ir galėsite išsinuomoti baidarių Lūšių ežere. Šalia stovi medinė Šv. Juozapo bažnyčia (1750 m.), viena seniausių išlikusių medinių bažnyčių Lietuvoje. Jos siluetas Lūšių ežero fone yra vienas dažniausiai fotografuojamų parko vaizdų.
Ladakalnis (apie 176 m virš jūros lygio) yra garsiausia parko apžvalgos vieta. Nuo viršūnės matyti šeši ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Asėkas, Pakasas, Alksnaitis ir Alksnas. Kopiantieji tradiciškai atsineša po akmenėlį, todėl viršūnėje per dešimtmečius susidarė nemažas kauburys. Takas status ir po lietaus slidus, todėl verta avėti žygio batus su tvirtu protektoriumi. Žiemą praverčia ir šiaurietiško ėjimo ar žygio lazdos.
Ginučių vandens malūnas veikia nuo XIX a. ir yra išsaugojęs autentišką mechanizmą. Netoliese esantis Ginučių piliakalnis lankomas mažiau nei Kernavės ar Punios kalvos, bet nuo jo atsiveria platus vaizdas į apylinkių ežerus.
Tai patraukliausias objektas šeimoms su vaikais. Lauko ekspozicijoje rasite drevinius avilius, medines skulptūras ir bitininkystės įrankius, o edukacijose papasakojama, kaip medus keliauja nuo žiedo iki stiklainio. Muziejaus parduotuvėlėje galima įsigyti vietinio medaus ir vaško gaminių. Įėjimas mokamas, tikslias kainas ir darbo laiką verta pasitikrinti prieš kelionę.
Tauragnas prie Tauragnų miestelio yra giliausias Lietuvos ežeras, jo gylis siekia 60,5 m. Ežeras vertinamas dėl skaidraus vandens, o vietos legendos pasakoja apie jame paskendusią pilį. Šalia stūkso ir Taurapilio piliakalnis, nuo kurio gražiai matyti ežeras.
Baluošas turi 7 salas, o vienoje jų, Ilgasalėje, telkšo ežerėlis. Tai vienintelė Lietuvoje sala su ežeru. Pakrantėse auga laukinės orchidėjos. Baluoše baigiasi populiarus baidarių maršrutas Būkos upe, o prie ežero yra kelios stovyklavietės.
Žiemą Ignalinos kraštas virsta viena geriausių vietų Lietuvoje lygumų ir kalnų slidinėjimui. Lietuvos žiemos sporto centre įrengtos 4 kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais ir sniego gaminimo sistemomis bei lygumų slidinėjimo trasos. Čia vyksta ir Lietuvos slidinėjimo čempionatų etapai.
Anykščiai yra viena lankomiausių Aukštaitijos vietų ir puikiai tinka vienos dienos išvykai su šeima. Daugiau apie miestą rasite mūsų gide „Ką pamatyti Anykščiuose“.
Lajų takas Anykščių šilelyje buvo pirmasis toks takas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje (atidarytas 2015 m.). Jis tęsiasi 300 m, pamažu kyla iki 21 m aukščio ir baigiasi apžvalgos bokštu, kurio aukščiausia aikštelė yra 34 m aukštyje. Nuo bokšto matyti Šventosios vingiai ir tolumoje stūksantys Anykščių bažnyčios bokštai. Į žemesnes aikšteles galima pakilti ir keltuvu.
Vos kelios minutės pėsčiomis nuo Lajų tako stūkso Puntukas, antras pagal dydį Lietuvos riedulys. Jo matoma dalis iškyla 5,7 m, o masė siekia apie 400 tonų. 1943 m. akmenyje iškaltas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefas ir ištrauka iš jų testamento. Pasak legendos, akmenį ant Anykščių bažnyčios nešęs velnias, bet pragydus gaidžiams jį numetęs.
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis yra vienintelis Lietuvoje veikiantis siaurukas. Jo ruožas Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai siekia 68,4 km. Šiltuoju sezonu, paprastai gegužės–spalio mėn., iš Anykščių stoties kursuoja reguliarūs reisai į Rubikius prie ežero, o kitu metu galima užsisakyti keliones ir teminius traukinius. Tvarkaraščius verta pasitikrinti iš anksto.
Niūronių kaime veikiantis Arklio muziejus, Anykščių regioninio parko dalis, pasakoja apie arklio vaidmenį lietuvio kaimo gyvenime. Čia rasite senovinių vežimų, darbo įrankių ir arklio skulptūrų, o vasaros sezonu vyksta edukacijos vaikams. Programas ir darbo laiką verta pasitikrinti prieš atvykstant.
Anykščių bažnyčios bokštai siekia 79 m, todėl tai aukščiausia bažnyčia Lietuvoje. Dešiniajame bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria visa Anykščių miesto ir Šventosios slėnio panorama.
Rubikių ežeras su daugybe salų yra Siauruko maršruto galutinis taškas. Netoliese, ant 163 m virš jūros lygio iškilusios kalvos, stovi Bijeikių apžvalgos bokštas. Nuo jo 15 m aukščio aikštelės matyti Rubikių ir Dusyno ežerai bei aplinkinių bažnyčių bokštai.
Žiemą Anykščių Kalitos kalnas virsta slidinėjimo centru su keliomis skirtingo sudėtingumo trasomis, keltuvais ir vakare apšviečiamais šlaitais. Trasos tinka pradedantiesiems ir vaikams, vietoje galima išsinuomoti inventorių ir pasisamdyti instruktorių.
Molėtų kraštas yra vienas ežeringiausių Lietuvoje, o jo pietinėje dalyje, prie Dubingių, telkšo ilgiausias šalies ežeras. Iš Vilniaus čia nuvažiuosite maždaug per valandą.
Kulionių kaime esantis muziejus turi observatoriją su teleskopais ir apžvalgos bokštą, nuo kurio matyti Labanoro giria. Dieninėse ekskursijose pasakojama apie Saulės sistemą ir baltų pasaulėžiūrą, o vakarinėse galima stebėti planetas ir žvaigždynus. Patinka ir vaikams, ir suaugusiems.
Skudutiškis yra reta vieta, kur viename kieme susitinka baltų alkavietė ir krikščioniška šventovė: akmuo su dubeniu, prie kurio kadaise vyko apeigos, stovi šalia bažnyčios. Tokio dvigubo sakralumo sluoksnio nerasite standartiniuose maršrutuose.
Tai didžiausias Lietuvos regioninis parkas, apimantis Labanoro girią su dešimtimis miškingų ežerų. Čia gera vieta ramiam žygiui, grybavimui ir nakvynei gamtoje toli nuo minių. Daugelis ežerų turi įrengtas stovyklavietes, tad verta pasiimti palapinę ir miegmaišį.
Asveja yra ilgiausias Lietuvos ežeras: 21,9 km, o su įlankomis net 29,7 km. Jo gylis siekia 50,2 m, tai trečias pagal gylį šalies ežeras. Dubingiuose per ežerą nutiestas tiltas, pastatytas 1934 m. prezidento Antano Smetonos iniciatyva, buvo pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje. Dubingių piliavietėje eksponuojamos Radvilų rūmų liekanos, o aplink veda pažintiniai takai su vaizdais į ežerą.
Šiaurinė Aukštaitija turistų lankoma rečiau, bet čia rasite tai, ko nėra niekur kitur Lietuvoje: karstines smegduobes, ilgiausią pėsčiųjų tiltą ir šimtmečių alaus tradicijas.
Biržų pilyje veikia Biržų krašto Sėlos muziejus. Pilį iš šiaurės saugojo Širvėnos ežeras, sukurtas apie 1575 m. patvenkus dvi upes. Tai seniausias žinomas dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje.
Per Širvėnos ežerą nutiestas 525 m ilgio medinis pėsčiųjų tiltas, ilgiausias Lietuvoje. Jis veda nuo Biržų iki grafų Tiškevičių Astravo dvaro rūmų. Pasivaikščiojimas tiltu ypač gražus saulėlydžio metu.
Prie Kirkilų karstinių ežerėlių stovi 31,7 m aukščio apžvalgos bokštas, primenantis grimztančią kanoją. Į 30 m aukštyje esančią aikštelę veda 168 laiptai. Nuo jos matyti smegduobių ežerėlių labirintas, o vasarą Kirkilų ežero vanduo nusidažo purpurine spalva. Šalia įrengtas apie 1 km pažintinis takas su pontoniniais tilteliais.
Karvės ola yra karstinis urvas ir gamtos paminklas, susidaręs ištirpus gipso uolienoms po žeme. Netoliese yra ir daugiau smegduobių, o Barsuko olos geologinis takas leidžia jas apžiūrėti iš arti. Tai vienintelis toks karstinis regionas Lietuvoje.
Rokiškio dvaro rūmuose veikia krašto muziejus su medžio drožėjų darbų kolekcija, o kitame pagrindinės miesto ašies gale stūkso įspūdinga neogotikinė bažnyčia. Rokiškio krašto kaimuose verta pasidairyti į ryškiai dažytas medines langines, kurios sudaro savitą etnografinę galeriją po atviru dangumi.
Zarasai dažnai vadinami Lietuvos Šveicarija dėl ežerų ir kalvų gausos. Netoliese plyti ir Gražutės regioninis parkas.
Apžvalgos ratas Zaraso ežero pakrantėje yra vienintelis tokio tipo statinys Lietuvoje: 100 m ilgio medinis takas apsuka 34 m skersmens ratą ir iškyla iki 17 m aukščio. Pro jį eina aplink ežerą vedantis 1,4 km pėsčiųjų ir dviračių takas, o vasarą Didžiojoje saloje laukia paplūdimys ir vandenlenčių parkas.
Apie 14 km į šiaurę nuo Zarasų auga Stelmužės ąžuolas, seniausias medis Lietuvoje ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Jo amžius vertinamas apie 1500 metų, kamieno apimtis prie žemės siekia apie 13 m. Šalia verta užsukti į medinę Stelmužės bažnyčią.
Palūšė ir Šv. Juozapo bažnyčia → Ladakalnis → Ginučių malūnas → Stripeikių bitininkystės muziejus → vakarienė Ignalinoje. Iš viso apie 250 km automobiliu nuo Vilniaus ir atgal.
Aukštaitija gerai tinka ir žiemos kelionei, nes sniego ir šalčio čia paprastai būna daugiau nei vakarų Lietuvoje:
Biržų alus yra ryškiausias regiono kulinarinio paveldo simbolis, Biržuose galima aplankyti alaus daryklas ir dalyvauti degustacijose. Kaimo turizmo sodybose prie Lūšių ir Tauragno ežerų verta paragauti kastinio, šaltibarščių su karštomis bulvėmis, virtinių su miško grybais ir žagarėlių. Šeštadienio rytais Ignalinos ir Molėtų turguose ūkininkai siūlo naminių sūrių, rūkytos žuvies ir medaus.
Aukštaitijos nacionaliniam parkui pakanka 1–2 dienų. Norint aplankyti ir Anykščius, Zarasus, Rokiškį bei Biržus, reikėtų 4–5 dienų, nes regionas didelis ir vietos išsibarsčiusios po skirtingus rajonus.
Į Aukštaitijos nacionalinį parką patogiausia važiuoti traukiniu Vilnius–Ignalina. Iš Ignalinos iki Palūšės nuvažiuosite taksi arba vietiniu autobusu. Į Anykščius, Molėtus, Uteną, Zarasus ir Biržus iš Vilniaus kursuoja tarpmiestiniai autobusai. Vietoje patogu išsinuomoti dviratį.
Parkas yra nemokamas: takai, paplūdimiai ir apžvalgos vietos, įskaitant Ladakalnį, prieinami laisvai. Mokami tik atskiri objektai, pavyzdžiui, Stripeikių muziejus, Ginučių malūnas ir edukacinės programos.
Abu Aukštaitijoje. Giliausias yra Tauragnas (60,5 m) Utenos rajone, ilgiausias yra Asveja (21,9 km) prie Dubingių.
Ladakalnis yra apie 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva Aukštaitijos nacionaliniame parke, nuo kurios matyti šeši ežerai. Tai viena garsiausių apžvalgos vietų Lietuvoje.
Vasara geriausia baidarėms, maudynėms ir stovyklavimui. Ruduo spalvingiausias ir ramiausias, o žiema tinka slidinėti ir žygiuoti be minių. Siaurukas reguliariai kursuoja tik šiltuoju sezonu.
Daugelį Aukštaitijos vietų geriausia pažinti pėsčiomis, dviračiu ar baidare, todėl verta pasiruošti:
Ieškote, kur apsistoti? Peržiūrėkite mūsų gidus „Stovyklavietės Lietuvoje“ ir „Kempingai Lietuvoje“, o maršrutų idėjų rasite straipsnyje „Žygiai Lietuvoje“.